Namas / kiemas / įėjimas

Jau kurį laiką Dennis vaikštinėjo šen bei ten,tačiau toks betikslis slampinėjimas anksčiau ar vėliau atsibosta,taigi vaikinukas nei iš šio,nei iš to nusprendė padaryti staigmeną ir aplankyti Alisą. Pėsčiomis atsidūręs priešais jos namus,Dennis eilinį kartą nužvelgė šitą grožį,kuris kiekvieną kartą stebino. Vaikinui ypač patiko palmės,medžiai,jam asocijuojantys su atostogomis ir lengvabūdišku gyvenimu. Lėtai pratipenęs akmeniniu keliuku,Dennis išdygo priešais namo duris. Ištiesęs ranką paskambino labai įmantriu durų varpeliu ir mindžikuodamas laukė kieno nors pasirodant.

Kai išgirdo durų skambutį, Alice kaip tik lipo laiptais žemyn. Priėjusi prie durų ji jas plačiai pravėrė ir pamačiusi Denissą, plačiai išsišiepė.
- Kokia staigmena!-linksmai šukteli ir pakilnoja antakius. Savo vaikino ji jau nematė gerą savaitę, tad natūralu, jog buvo labai pasiilgusi. Dėl to buvo kaltas Alice darbas, o labiausiai - šeimos verslas. Ši savaitė Vuitton'ams buvo labai užimta, tad Alice buvo priversta padėti tėvams ir atsiriboti nuo savo darbų, o svarbiausia - nuo draugų ir vaikino.
Perėjusi slenkstį Alice apsivija rankutėmis Denio kaklą ir įsisiurbusi į lūpas pamažu eina atgal, traukdama jį paskui save į namo vidų.

Stovėjo,vis dar trypdamas vienoje vietoje,bandydamas pagauti kokį iš namo sklindantį garsą,bet tuo pačiu ir užsisvajojęs,taigi staigiai atsilapojus durims kiek krūptelėjo,tačiau greitai susitvardė. Išvydęs Alisą,net pats nepajuto,kaip išsišiepė nuo ausies ligi ausies,bet vėlgi-nespėjo nei atsakyti,nei kaip reikiant apžiūrėti merginą. O juk šios merginos veido,akių tyrinėjimas-vienas mėgstamiausių Dennis'o užsiėmimų. Rodos,vaikinas tik dabar suvokė,kaip baisiai buvo jos pasiilgęs,todėl su sunkiai tramdomu įkarščiu atsakė į bučinį,tuo metu apkabindamas Alisą per nugaros apačią ir mažais žingsniukais žengdamas į namo vidų.

Galiausiai visiškai įsitempusi Denisą į vidų, apsisuka ir kojyte stumteli duris, kad šios užsidarytų. Po akimirkos šiek tiek atsitraukia nuo jo ir pakelia akis.
- Kaip čia prisiminei mane ir sumąstei aplankyt?-prisimerkusi rimtai tyrinėja vaikino veidą ir bando nesusijuokti. Alice niekada nemokėjo būti rimta arba bent jau tokią vaidinti. Net ir būdama maža mergytė ji visuomet sumaudavo visus su broliais ir seserimis krėstus pokštus, nes be išimčių pirmoji prasijuokdavo.

Įtemptas giliai įkvepė oro ir,nepaleisdamas Alisos iš glėbio,akimis greitai perbėgo namo vidumi,ieškodamas kokių permainų. Nors savaitė-ne toks jau ilgas laiko tarpas,per ją daug kas gali atsitikti. Išgirdęs merginos balsą,Dennis'as vėl nuleido žvilgsnį į ją ir susimąstęs kiek patempė lūpą.
-Tiesiog vaikštinėjau mieste ir galvojau apie tave,nusprendžiau aplankyti,pasiilgau,-kiek nerišliai išbėrė,tačiau visgi,pasakė gryną teisybę.-Och,tikiuosi,nesutrukdžiau?-išplėtė akis,velnias,visiškai apie tai nepagalvojo. Žinoma,juk Alisa gali būti užsiėmusi. Tokiu atveju vaikinas,kad ir kaip susikrimtęs ir to nenorėdamas,dingtų iš čia,leisdamas jai tvarkyti savo reikalus. Tačiau Dennis'as labai vylėsi,kad mergina atras jam skirtą laisvą valandėlę savo dienotvarkėj.

Alice pastebi, jog Denis pradeda žvalgytis, todėl iškart pasako:
- Namuose tik mudu, jeigu pergyveni dėl to,- linkteli ir šypteli. Denis Alice tėvams patiko, netgi labai, tačiau visgi tai, kad jis buvo ne turtingų tėvų vaikelis jiems badė akis, todėl A tėvams reikėjo laiko susitaikyti su tuo, kad Alice įsimylėjusi ir nežada palikti vaikino dėl tėvų užgaidų.
- Ne, nesutrukdei. Tu niekada netrukdai,- švelniai perbraukia rankute per jo plaukus, vėlgi nusišypso,- Kaip tik baiginėjau vieno portreto eskizą. Galėsiu parodyti vėliau. Prieš tai turėsi papasakoti kiek barų nusiaubei ir kiek merginų pasiguldei per šią savaitę, kai nesimatėm,- pakilnojusi anktakius nusijuokia ir pamėusi D už rankutės nusiveda link terasos.

-Mhm...-numykė kažką,mat,tiesą pasakius,apie tai nebuvo pagalvojęs. Tačiau nuo to jiems tik geriau,ar ne? Nors su Alisos tėvais vaikinas nekonfliktavo,žinojo jų požiūrį,bet neemė į širdį. Gal jo tėvai ir nėra baisūs turčiai,tačiau Denis savo banko sąskaitoj yra sukaupęs nemažai,taigi jaudintis nėra ko.
-Na gerai,patikėsiu,-kreivai šypteli ir,Alisai perbraukus jo plaukus,sumurkia kaip koks katinas. Susivokia,kad vis dar stovi ją apglėbęs,taigi pagaliau atsikabina,kad ir kaip to nenori.-Taip,pone kunige,atliksiu išpažintį,-atseit uoliai palinksi.-Nors kaip ir nėra ko išpažinti,-dirbtinai sutrikęs sumirksi. Įsikibęs į merginos ranką,nuseka paskui.

Lėtai išpėdino iš namo ir,pasukęs dešinėn,nušlitino kažkur.

Nors iš pradžių ėjo neskubėdamas ir beveik pasivaikščiodamas, būnant arčiau namų darėsi vis šalčiau, tad ir žingsnius pagreitino. Jau į kiemą atėjo visai skubėdamas, patraukė prie durų, jos kaip jau kažkodėl pas juos įprasta nerakintos, tad tik pravėrė, įlindo vidun ir palikęs taip pat nerakintas nuėjo link laiptų, o tada į savo kambarį.